17. Po trijų mėnesių
Pavasaris įsibėgėjo, gegužės mėnuo, medžių lapai skleidžiasi, geltonuoja pienės. Šilta lauke, šilta ir širdyje. Mane priėmė savanoriauti į organizaciją „Atrask save“. Iš pradžių buvo mokymai, kurie dabar jau ėjo į pabaigą. Kartu su manimi buvo ir Giedrius. Bet nieko ypatingo tarp mūsų taip ir neužsimezgė. Kartais persimetam keliais žodžiais ir tiek, bet šiaip net nebendraujam. O ir tas sapnas jau visai pasimiršo. Matyt, tai ir tebuvo sapnas. Šiandien organizacijoje eisiu į individualų pokalbį su kursų mokytoju, Mindaugu. Tai tas pats vyras, kuris pirmasis mane šioje organizacijoje ir pasitiko. Sužinojau, kad jis buvo už mane vyresnis tik penkeriais metais, nors tikriausiai dėl barzdos būčiau davusi jam kokiu 10 metų daugiau. Jis jau penkerius metus gyveno santuokoje. Reiškia, susituokė būdamas mano amžiaus. Pagalvojus, nupurtė – neįsivaizduoju, kad aš jau dabar imčiau ir susituokčiau. Kai atvažiavau, pasisveikinome, Mindaugas man maloniai nusišypsojo ir nusivedė į kabinetą