1. Pradžia visada nyki
Sėdėjau pavargusi po sunkios darbo dienos. Ne fiziškai, psichologiškai. Atrodė, kad smegenys visiškai išsunktos, lyg sausa susenusi kempinė, iš kurios iščiulptos visos sultys, tokia sukietėjusi, kurios jau nebeįmanoma atgaivinti. Tik išmesti. Ir kam aš tai darau? Kokia to prasmė? Darau tai, ko nemoku gerai ir kas man nepatinka, bet negaliu daryti to, kas man patinka ir ką sugebu geriausiai. Jaučiuosi gimusi ne tame pasaulyje. Bet kokiame pasaulyje aš turėjau gimti? Ar egzistuoja kiti pasauliai? Kas tai yra „kitas pasaulis“? Kita planeta? Kita planetų sistema? Kita galaktika? O gal... kita visata? Bet ar egzistuoja kitos visatos? To neįmanoma sužinoti ir ten neįmanoma pakliūti. Ir tada aš ten atsidūriau. Aš plaukiu... o gal skrendu? Ir aplink mane plaukioja kiti skrajūnai. Jausmai, skambesys, plaukimas – ir visa tai darau aš! Aplink mane daugybė kitų būtybių... ne, procesų. Taip, negaliu jų vadinti būtybėm, tai kintantys, judantys, jaučiantys, skambantys procesai. Bangos. Taip, tai