4. Kelionė namo
– Kas tas Giedrius? – paklausė Karlosas ryte mums pusryčiaujant. – Kas? – atsiliepiau vos nepaspringusi kąsniu omleto. – Giedrius. Tu šaukei tą vardą naktį miegodama. – A... visai pamiršau, kad nepapasakojau tau, vėlai vakar grįžai. Vakar buvo atėjęs kažkoks vaikinas ir jis buvo įsitikinęs, kad aš kažkokia Miglė. Aš jam pasakiau, kad jis kažką sumaišė ir uždariau duris, bet jis vis skambinėjo ir beldėsi. – Tikriausiai, jis gerokai tave įbaugino, jeigu net košmarus sapnavai. Jei jis dar kartą pasirodytų, būtinai skambink man, – o po minutėlės jis pridėjo: – ir policijai. Aš nieko nebeatsakiau, tik susimąsčiau apie praėjusios nakties sapną. Tame sapne jaučiausi taip, lyg iš tiesų pažinočiau tą Giedrių... lyg jis būtų mano mylimasis. Tas sapnas iš tiesų mane paveikė. Jaučiuosi lyg būčiau pamiršusi kažką svarbaus. Kažką tokio svarbaus kaip visas mano gyvenimas. Kartais sapnai iš tiesų smarkiai paveikia. Bet po dienos dažniausiai praeina. Ką tik patyriau dežavu. Prieš m