3. Iki skausmo pažįstamas vardas
Visą mėnesį sukausi nepaliaujamų koncertų sraute. Bet dabar pagaliau – pagaliau! – pailsėsiu. Jau ir balso stygos nualintos, ką besakyti apie mane pačią. Šiandien turiu retai pasitaikančią galimybę pasimėgauti vienuma. Karlosas išvyko susitikti su draugais, o ir aptarnaujančiam personalui nusprendžiau duoti laisvų dienų. Tylu vienai būti tokiame didžiuliame name, bet kartais reikia. Per pusdienį perskaičiau Asimovo „Fondą“, o dabar galvoju užsiimti kūryba. Gal sukursiu kokią naują dainą... Bet nekantriai suurzgė mano skrandis, primindamas, kad aš dar be pietų, todėl nutariau nusileisti žemyn ir pasiknisti po šaldytuvą. Malumas nebus palikęs manęs likimo valiai. Ir iš tiesų – šaldytuve pūpsojo indas su lazanija, kurią tereikia įkišti į orkaitę iškepti. Gaila, kad kepa ji ilgai, reikės ką nors paveikti, bet kurti tuščiu skrandžiu negaliu. Pasiimsiu dar vieną knygą. Sugrįžau iš savo bibliotekėlės, nešina Asimovo „Fondu ir imperija“. Patogiai įsitaisiau ant virtuvinės kėdės ir ats