2. Kiekvienam reikia turėti savo tobulą visatą
Rytas. Kelionė per visatas prasideda. Kur aš dabar? Pramerkiu akis. Pirmiausia, ką pamačiau atsimerkusi – tai jaukumas. Nedidukas apvalus kambarys kupolo formos lubomis, visas išdažytas žalia, mėlyna ir violetine spalvomis, tarsi šiaurės pašvaistė. Pro langą veržėsi oranžinis saulėtekis. Atsisėdau lovoje ir įsistebeilijau į jį. Nemėgstu anksti keltis, bet dabar jaučiuosi išsimiegojusi ir pailsėjusi, tai nėra prasmės toliau gulėti. Išlipau iš lovos, apsiaviau savo minkštas rožines šlepetes su violetiniais bumbulais. Tuomet pastebėjau, kad ir mano naktinukai rožiniai, su šviesiai rožiniais nėrinukais ties petnešomis ir apačioje. – Ametista! – tai buvo pirmasis garsas, išsklaidęs tylią ramybę. Tada prasivėrė durys, – o, tu jau atsikėlusi, gerai. Pusryčiai jau ant stalo. Už valandos išvažiuojam. Jis uždarė duris ir nuėjo. Tai buvo mano vyras Karlosas, kuris tuo pačiu ir mano prodiuseris. Važiuosime į koncertą, mūsų laukia keturių valandų kelionė. Apsivilkau baltą pūkuotą chalatą ir