5. Nubudimas
Šviesa buvo tokia ryški, kad sunku ką nors ir įžiūrėti. Jaučiausi visa šlapia, bet supratau nebesanti vandenyje. Pradėjo ryškėti žmonių balsai, šurmulys. Aplinkui viskas balta, supratau, kad tikrai nesu ežero dugne. Galiausiai akys prisitaikė prie tokios ryškios šviesos ir supratau, kad esu patalpoje. Aplinkui zujo žmonės baltais chalatais. Tai ligoninė. Kas man nutiko? Ar aš jau tikruose savo namuose, ar nėrimas į ežero dugną padėjo man atsibusti į tikrąją realybę? Prie manęs priėjo gydytoja: – Ar žinai, kur esi? Aš linktelėjau galvą. – Tu esi ligoninėje, – gydytoja vis tiek tęsė. – Tave miego metu ištiko priepuolis, buvai praradusi sąmonę, bet mums pavyko tave sugrąžinti. Kol kas dar nežinome to priepuolio priežasties, todėl bent savaitę dar turėsi pasilikti ligoninėje, kad galėtume stebėti tavo būklę ir nustatyti, kas tau atsitiko ir ar tai gali atsikartoti. Norėjau ką nors atsakyti, tačiau supratau, kad neturiu jėgų praverti burną, todėl tiktai linktelėjau. Gyd